Kaip nesutikti su vadovu ir nepakenkti savo karjerai

Vis dar prisimenu pirmą kartą, kai pasakiau vadovui, kad jis klysta. Rankos drebėjo, sakinį buvau repetavęs laiptinėje, o pradėjau blogiausia įmanoma fraze: „Tiesą sakant, tai neteisinga.“ Jis nutilo. Susirinkimas tęsėsi. Maždaug tris savaites po to kiekvienas mano laiškas jam atrodė nusileidžiąs į vėsesnį kambarį.

Štai ką nuo tada supratau, dažniausiai per sunkumus. Prieštaravimas darbe nėra charakterio bruožas. Tai įgūdis, o kaip kiekvienas įgūdis jis turi techniką, laiką ir tašką, kuriame tiesiog reikia sustoti.

Pasirink mūšį prieš atverdamas burną

Ne kiekviena bloga idėja verta ginčo. Užduok sau tris klausimus: ar tai paveiks darbą, komandą, ar tik mano skonį? Ar sprendimą dar galima pakeisti? Ar po pusės metų man tai dar bus svarbu?

Jei atsakymai „ne, ne ir ne“, tu ruošiesi išleisti socialinį kapitalą veltui. Pasisaugok jį. Kitą ketvirtį bus sprendimas, kuris tikrai svarbus: paleidimo data, naujas darbuotojas, biudžeto eilutė. Ir tą dieną norėsi būti žmogus, kurio prieštaravimų dar klausomasi rimtai.

24 valandų taisyklė

Didžiausia karjeros žala atsitinka pirmą valandą po to, kai sprendimas nusėda blogai. Tą valandą geriau nekalbėti. Parašyk piktą žinutę. Nesiųsk. Permiegok su ja.

Kitą rytą argumentas paprastai tampa trumpesnis ir aštresnis. Nustoji ginčytis dėl susirinkimo tono ir pradedi kalbėti apie tai, kas tikrai sulūš: terminą, klientą, kainą. Jei po nakties problema vis dar atrodo skubi, verta ją kelti. Jei ji išgaravo, greičiausiai tai buvo apie tavo ego, o ne apie darbą.

Nesutik su sprendimu, o ne su žmogumi

Čia didžiausią darbą atlieka kalba. „Jūs to neapgalvojote“ užbaigia pokalbį. „Noriu įsitikinti, kad suprantu šį kompromisą“ leidžia jam tęstis.

Keli pradžios sakiniai, kurie paprastai veikia, bent jau tose kultūrose, kuriose dirbau:

• „Ar galiu patikrinti vieną šio sprendimo dalį?“ rodo, kad priimi kryptį ir nori ją pagerinti.
• „Mane neramina, kas nutiks, jei tiekėjas vėluos dvi savaites. Kaip tai padengsime?“ paverčia prieštaravimą bendra problema.
• „Aš matau kitaip, ir štai duomenys, į kuriuos žiūriu.“ išlieka tiesiai, bet ne asmeniškai.

Ko vengti: „su visa pagarba“ (niekas netiki), „visi sutinka, kad“ (išgalvoja minią) ir „tu visada“ (paverčia sprendimą charakterio analize).

Atnešk pasiūlymą, o ne tik skundą

Prieštaravimą vadovas gali atmesti per dešimt sekundžių. Konkrečią alternatyvą nubraukti sunkiau.

Todėl padaryk namų darbus. Jei manai, kad paleidimą reikia perkelti, ateik su dviejų savaičių planu, trimis užduotimis, kurias reikėtų perkelti, ir vienu dalyku, kurį iškirptum. Jei manai, kad samdymas neteisingas, atnešk profilį, kurio ieškotum vietoj jo. Neprašai būti teisus. Prašai būti naudingas.

Žinok, kada atsakymas yra „ne dabar“

Kartais iškeli gerai, du kartus, o atsakymas vis dar ne. Tai informacija. Ji pasako, kaip čia priimami sprendimai ir ar gali su tuo gyventi.

Jei klausimas mažas, paleisk ir užsirašyk. Jei rimtas ir kartojasi, saugumas, etika, kažkas, kas pakenks klientams, tada pokalbis jau ne apie įtikinėjimą. Jis apie eskalavimą, dokumentavimą arba, blogiausiu atveju, apie tavo kitą darbą. Tai didesni žingsniai, ir jiems reikia švarios galvos, o ne karštos.

Geras prieštaravimas ne apie pergalę. Jis apie tai, kad išbūtum kambaryje pakankamai ilgai, kad žmonės vis dar norėtų išgirsti tavo nuomonę svarbiais klausimais. Tas vadovas, kuris prieš metus nubraukė mano nerangų sakinį, vėliau tapo vienu geriausių mano rekomendacijų. Ne todėl, kad tą dieną buvau teisus. O todėl, kad išmokau pasakyti geriau kitą kartą.